Olweus informacija tėvams

Mieli Joniškio ,,Saulės“ pagrindinės mokyklos tėvai / globėjai, 

Jūsų vaiko mokykloje pradėta diegti Olweus patyčių prevencijos programa. Ši programa paremta daugybe mokslinių tyrimų, be to, ji efektyviai mažina patyčių atvejų skaičių mokyklose. Ši programa taip pat padeda paversti mokyklą saugesne ir geresne vieta, kurioje mokiniai gali ramiai mokytis. 

Nors programa yra įgyvendinama mokykloje, mums taip pat reikės ir jūsų pagalbos. Jūs galite su savo vaiku pasikalbėti apie patyčias ir mūsų mokyklos prieš patyčias nukreiptas elgesio taisykles namuose. Mes norime dirbti kartu ir bendradarbiauti su jumis, kad užkirstume kelią ir sustabdytume patyčias mūsų mokykloje. 

Kai kurios šio informacinio biuletenio dalys buvo parengtos remiantis „Neužsimerk. Ištiesk ranką. 

Sustabdyk patyčias dabar!“ kampanijos, kurią organizavo Sveikatos išteklių ir paslaugų  administracija, Motinos ir vaiko sveikatos biuras ir Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos ir paslaugų departamentas, medžiaga. 

Kas yra Olweus patyčių prevencijos programa? 

Olweus patyčių prevencijos programa (OPPP) skirta patyčių prevencijai ir patyčių atvejų skaičiaus mažinimui. OPPP nėra ugdymo programos dalis, tačiau ši programa bus naudojama patyčių problemai visoje mokykloje, klasėje arba bendruomenėje spręsti ir individualiam darbui patyčių atveju. 

Štai, kas atliekama taikant programą įvairiose srityse:

Programos taikymas visoje mokykloje 

• Mokytojai ir kiti mokykloje dirbantys asmenys apmokomi taikyti ir naudoti programą sprendžiant patyčių problemą. 
• Mokyklos Patyčių prevencijos koordinacinis komitetas prižiūrės ir kontroliuos programos įgyvendinimo procesą. 
• Mokiniai turės užpildyti klausimyną, kuriuo bus renkama informacija apie patyčių atvejų skaičių ir patyčių pobūdį bei formą mūsų mokykloje. 

Visi mokiniai privalės laikytis šių keturių prieš patyčias nukreiptų elgesio mokykloje taisyklių: 

1. Mes nesityčiosime iš kitų 
2. Mes stengsimės padėti tiems, iš kurių tyčiojasi kiti 
3. Mes stengsimės bendrauti su tais, kurie yra atstumti 
4. Jei sužinosime, kad iš ko nors tyčiojamasi – pasakysime suaugusiems ir mokykloje, ir namuose. 

• Mokyklos darbuotojai stengsis užtikrinti, jog visos vietos mokykloje, kuriose dažniausiai įvyksta patyčios, būtų nuolat stebimos. 
• Bus organizuojami visos mokyklos mokinių tėvų susirinkimai ir renginiai, skirti mokiniams bei jų tėvams. 

Programos taikymas klasėje 

• Mokiniams bus aiškinamos ir dėstomos keturios prieš patyčias nukreiptos elgesio mokykloje taisyklės. 
• Bus organizuojamos klasės valandėlės, per kurias mokiniai galės pasikalbėti apie tai, kas yra patyčios. Mokiniai sužinos, kodėl vyksta patyčios. Jie taip pat sužinos, kad patyčių atveju (jei tapo patyčių liudininku ar nukentėjo nuo jų) geriausia kreiptis pagalbos į suaugusįjį. 
• Mokytojai naudos teigiamą pastiprinimą, jei mokiniai laikysis prieš patyčias nukreiptų taisyklių, jei taisyklių nebus laikomasi, mokiniai gali tikėtis neigiamų pasekmių už netinkamą elgesį. 
• Mokytojai stengsis paversti klases jaukia ir saugia vieta mokiniams. 

Individualus darbas su mokiniais, kurie tyčiojasi iš kitų, ir su tais, kurie nukentėjo nuo patyčių 

• Mokytojai ir kiti mokykloje dirbantys asmenys bus apmokyti, kaip susitvarkyti su patyčių situacija ir kaip reikėtų dirbti su mokiniais, kurie su ja susiję. 
• Mokiniai, kurie tyčiojasi iš kitų, turėtų kuo greičiau sulaukti neigiamų savo elgesio 
• pasekmių. 
• Mokyklos darbuotojai turėtų palaikyti mokinius, kurie tapo patyčių objektais. Jiems bus paaiškinta, kaip elgtis, kad patyčios liautųsi. 
• Mokytojai ar kiti mokyklos darbuotojai susitiks su mokinių, kurie tyčiojosi, ir tų, kurie tapo patyčių aukomis, tėvais. 

Darbas bendruomenėje 

Mūsų mokykla ieškos būdų, kurie padės bendradarbiauti su bendruomenės nariais ir propaguoti bei skatinti prieš patyčias nukreiptą politiką bendruomenėje. 

KAS YRA PATYČIOS? 

Patyčios – tai, kai kas nors nuolat ir tyčia sako arba atlieka kitą asmenį, kuriam / kuriai sunku pačiam / pačiai apsiginti, skaudinančius veiksmus. Patyčios gali būti reiškiamos įvairiai: suduodant, užgauliojant žodžiais, skleidžiant melagingas apkalbas, atstumiant ir neleidžiant dalyvauti bendroje veikloje, siunčiant užgaulaus turinio žinutes mobiliuoju telefonu arba internetu. 

Ar patyčios dažnas reiškinys mūsų mokykloje? Kokio tipo patyčios dažniausiai organizuojamos mūsų mokykloje? 

Jūs sulauksite atsakymo į šį klausimą per visos mokyklos arba klasės, kurioje mokosi jūsų vaikas, tėvų susirinkimą. Mokiniai turės užpildyti anoniminį Olweus patyčių klausimyną. Šiuo klausimynu surinkti duomenys padės sužinoti, ar patyčios dažnos šioje mokykloje ir kokios patyčių formos pasitaiko dažniausiai. Klausimynu surinkti duomenys taip pat leis sužinoti, kuriose mokyklos vietose dažniausiai vyksta patyčios ir kokiais būdais mokiniai sprendžia šią problemą. Tą patį klausimyną pateiksime mokiniams kitais metais. Tokiu būdu galėsime įvertinti, ar situacija pasikeitė ėmus įgyvendinti patyčių prevencijos programą. 

Kokios yra patyčių pasekmės? 

Mokiniai, kurie tampa patyčių objektais, dažnai būna prislėgti, jų savivertė žema. Dauguma jų kenčia dėl tokių sveikatos sutrikimų kaip skrandžio arba galvos skausmai. Dažnai nukenčia ir jų mokymosi rezultatai. Kai kurie nuo patyčių nukentėję mokiniai dažnai galvoja apie savižudybę, o kartais savo noru pasitraukia iš gyvenimo. Neigiamos patyčių pasekmės juos persekioja ir suaugus, net jei po mokyklos baigimo praeina nemažai laiko. Kiekvienas žmogus turi teisę mokykloje jaustis saugiai ir išvengti nemalonios, su patyčiomis susijusios, patirties. 
Mokiniai, kurie tyčiojasi iš kitų, taip pat turi sunkumų, tačiau jie kitokie. Dauguma mokinių, kurie linkę užgaulioti kitus, įsitraukia į kitą „asocialią“ veiklą, pavyzdžiui, nepaklūsta nustatytoms taisyklėms, vagia iš parduotuvių, žaloja kitų nuosavybę. Taip pat jie gana anksti pradeda vartoti alkoholį, rūkyti ar net pradeda nešiotis ginklą. Akivaizdu ir tai, jog mokiniai, kurie tyčiojasi iš kitų, o ypač berniukai, papuola į rizikos grupę, nes suaugę daug dažniau įsitraukia į nusikalstamą veiklą. 
Šie faktai liudija, jog patyčių prevencija yra svarbi net ir tų mokinių, kurie tyčiojasi iš kitų, labui. 
Patyčių liudininkais tapusius mokinius taip pat paveikia patyčios. Jie dažnai bijo eiti į mokyklą ar būti mokykloje. Jie dažniausiai jaučiasi bejėgiai ir negalintys pakeisti situacijos, taip pat dažnai juos kankina kaltės jausmas dėl to, kad jie nesiėmė jokių veiksmų. Be to, juos pačius gali įtraukti į patyčių organizavimą ir jie dėl to jausis labai blogai. 

Kaip sužinoti, kad iš jūsų vaiko tyčiojasi kiti? 

Yra keli požymiai, kurie gali padėti jums sužinoti, kad jūsų vaikas kenčia nuo patyčių. 

Jums vertėtų susirūpinti, jei jūsų vaikas: 

• Grįžta namo suplėšytais, išteptais ar kitaip sugadintais drabužiais, knygomis ar kitais daiktais arba kai kurių jam priklausančių daiktų trūksta. 
• Grįžta apdraskytas, su mėlynėmis ar kitaip sužalotas ir šių sužalojimų kilmė neaiški. 
• Turi tik kelis artimus draugus, su kuriais leidžia laiką, arba dažniausiai būna vienas. 
• Bijo eiti į mokyklą arba bijo vienas eiti į mokyklą arba pareiti namo. 
• Bijo važiuoti mokyklos autobusu arba dalyvauti bendroje veikloje su kitais bendraamžiais. 
• Grįždamas iš mokyklos arba iš autobuso stotelės, renkasi aplinkinį, „nelogišką“ ir ilgesnįmaršrutą. 
• Praranda susidomėjimą pamokomis arba netikėtai ima prasčiau mokytis. 
• Kai grįžta namo iš mokyklos, atrodo liūdnas, irzlus, verksmingas ir prislėgtas. 
• Dažnai skundžiasi skrandžio ar galvos skausmais ir kitais sveikatos sutrikimais. 
• Kenčia nuo nemigos, jį dažnai kamuoja košmariški sapnai. 
• Praranda apetitą. 
• Atrodo nerimastingas ir / arba jam būdinga žema savivertė. 
• Jei jūsų vaikui būdingi kai kurie iš šių požymių, tai nebūtinai reiškia, kad jis arba ji kenčia nuo patyčių, tačiau bet kokiu atveju vertėtų susirūpinti. (Tai gali būti ir kitų problemų požymiai, pavyzdžiui, depresijos, sunkumų bendraujant ir susirandant draugų, be to, šie požymiai taip pat gali liudyti apie menką susidomėjimą mokykla.) 

Ką daryti, jei manote, jog iš jūsų vaiko tyčiojamasi? 

Jei manote, kad jūsų vaikas kenčia nuo patyčių: 

a) Pasidalinkite savo įtarimais su vaiko mokytoju arba klasės auklėtoju. Jis arba ji žinos, ką daryti ir kaip elgtis patyčių atveju, kad netinkamas elgesys liautųsi. Jis arba ji turi rimtai reaguoti į tai, kas jums kelia nerimą. 

b) Pasikalbėkite su savo vaiku, pasakykite jam arba jai, jog nerimaujate dėl jo, ir užduokite šiuos klausimus: 

• Ar kiti mokiniai mokykloje tave erzina? 
• Ar kas nors mokykloje prie tavęs kabinėjasi? 
• Gal yra mokinių, kurie tave atstumia ir tyčia neleidžia dalyvauti bendroje veikloje? 

c) Pasistenkite kuo daugiau sužinoti apie vaiko kasdienybę mokykloje. Jei iš jūsų vaiko tyčiojasi kiti, jis arba ji gali bijoti arba gėdytis pasakoti apie savo sunkumus. Jūs galėtumėte jam užduoti šiuos klausimus: 

• Ar šįmet mokykloje tu turi artimų draugų? Kas jie tokie? 
• Su kuo tu sėdi prie stalo per pietų pertrauką arba mokyklos autobuse? 
• Ar mokykloje yra mokinių, kurie tau labai nepatinka? Kodėl tau jie nepatinka? 
• Ar jie atstumia tave ir neleidžia dalyvauti bendroje veikloje? O gal jie kabinėjasi? 

Ką daryti, jei manote, jog iš jūsų vaiko tyčiojamasi? 

• Pasidalinkite savo įtarimais su vaiko klasės auklėtoju arba mokytoju. 
• Pasikalbėkite su savo vaiku. 
• Pasistenkite kuo daugiau sužinoti apie tai, kaip jūsų vaikui sekasi mokykloje. 

Ką dar padaryti, jei manote, jog iš jūsų vaiko tyčiojamasi? 

• Skirkite daugiau dėmesio savo vaikui. 
• Pasikalbėkite su savo vaiko mokytojais arba mokyklos direktoriumi. 
• Paskatinkite savo vaiką daugiau laiko praleisti su draugiškai nusiteikusiais klasės draugais. 
• Padėkite savo vaikui susirasti naujų draugų už mokyklos ribų. 
• Paaiškinkite savo vaikui, kaip jis gali pasirūpinti savo saugumu, pavyzdžiui, kreipdamasis pagalbos į suaugusįjį. 
• Pasistenkite, kad jūsų namai būtų kuo jaukesnė vieta, kur vaikas galėtų būti apsuptas meilės. 
• Jei jums arba jūsų vaikui reikėtų papildomos pagalbos, pasikalbėkite su mokyklos psichologu arba kitu psichinės sveikatos specialistu. 

Ką dar padaryti, jei manote, jog iš jūsų vaiko tyčiojamasi? 

Olweus patyčių prevencijos programos įgyvendinimo metu vaikai bus mokomi, jog patyčių atveju apie tai turėtų papasakoti suaugusiajam. Labai svarbu, kad koks nors suaugęs asmuo (tiek namuose, tiek mokykloje), sužinojęs apie patyčias, nedelsdamas imtųsi tinkamų veiksmų. Pateiksime jums keletą patarimų, ką galite daryti, jei sužinote, kad iš jūsų vaiko tyčiojamasi: 

a) Skirkite daugiau dėmesio savo vaikui. 

• Palaikykite savo vaiką ir pasistenkite kuo daugiau sužinoti apie patyčias. 
• Neignoruokite patyčių ir nesiūlykite vaikui į jas nekreipti dėmesio. Nes toks jūsų elgesys reikštų, jog patyčios nėra blogai. 
• Nekaltinkite savo vaiko dėl patyčių. Nesvarbu, ką jūsų vaikas darytų ar kaip elgtųsi, jis nenusipelno patyčių. 
• Atidžiai klausykitės to, ką jūsų vaikas pasakoja apie patyčias. Paprašykite jo arba jos papasakoti apie tai, kas įvyko. Paklauskite, kurie mokiniai dalyvavo patyčiose, kur visa tai vyko, ar buvo įvykio liudininkų. 
• Paaiškinkite jam arba jai, kad patyčios yra netinkamas ir neleistinas elgesys ir, kad jis arba ji dėl to nekaltas. Pasakykite savo vaikui, jog džiaugiatės tuo, kad jis arba ji išdrįso apie tai prabilti. Pasakykite jam arba jai, kad pasistengsite išspręsti šią situaciją, ir paaiškinkite, kokių veiksmų žadate imtis. 
• Jei nepritariate tam, kaip jūsų vaikas mėgino susidoroti su patyčių situacija, nekritikuokite jo arba jos. 
• Nesiūlykite savo vaikui keršyti. Toks elgesys neišspręs problemos, atvirkščiai, kerštas gali tik apsunkinti susiklosčiusią situaciją, be to, vaikas mokykloje gali turėti nemalonumų. 
• Nepraraskite savitvardos, kontroliuokite savo jausmus. Pasistenkite ramiai apmąstyti tai, kokių veiksmų žadate imtis. 
• Jei jūsų vaikas maldauja jūsų niekam mokykloje nepasakoti apie tai, kas nutiko, galite jam pasakyti: „Tai, kas įvyko, yra negerai. Tai prieštarauja mokyklos taisyklėms ir toks elgesys turi būti sustabdytas. Tėvai sutiko padėti užtikrinti vaikų saugumą mokykloje. Mes privalome apie tai informuoti mokyklos darbuotojus. Mes pažadame, jog stengsimės pagerinti situaciją, o ne pabloginti.“ Niekuomet nežadėkite savo vaikui nepasakoti apie patyčias mokyklos darbuotojams, jei iš tiesų ketinate tai padaryti. 

b) Pasikalbėkite su savo vaiko klasės auklėtoju arba mokyklos direktoriumi. 

• Pateikite jam faktus, kuriuos žinote. Pasakykite jam, jog norite bendradarbiauti su mokykla, kad kartu išspręstumėte šią problemą. 
• Nesikreipkite į mokinio (ar mokinių), kurie užgauliojo jūsų vaiką, tėvus. Leiskite tai padaryti mokyklos darbuotojams. 
• Tikėkite, kad patyčios bus sustabdytos. Kuo dažniau apie tai kalbėkitės su savo vaiku ir jo mokytojais. 

c) Nors vaikas, kuris tampa patyčių objektu, nėra atsakingas už susiklosčiusią situaciją, yra dalykų, kurie gali padėti jūsų vaikui geriau jaustis: 

• Skatinkite savo vaiką susirasti papildomų užsiėmimų, kurie padėtų jam susidoroti su sudėtingomis situacijomis, tokiomis kaip patyčios. 
• Skatinkite savo vaiką praleisti kuo daugiau laiko su draugiškai nusiteikusiais klasės draugais. Jei įmanoma, leiskite savo vaikui bendrauti su klasės draugais ir už mokyklos ribų. 
• Padėkite savo vaikui susirasti naujų draugų už mokyklos ribų. 
• Paaiškinkite savo vaikui, kaip jis gali pasirūpinti savo saugumu, pavyzdžiui, kreipdamasis pagalbos į suaugusįjį. 
• Pasistenkite, kad jūsų namai būtų kuo jaukesnė vieta, kur vaikas galėtų būti apsuptas meilės. Kuo dažniau kalbėkitės su savo vaiku. 
• Jei jums arba jūsų vaikui reikėtų papildomos pagalbos, pasikalbėkite su mokyklos 

Socialinėmis pedagogėmis. 

1. „Klasės valandėlių metu įgytos žinios labai praverčia, o ypač per pertraukas. Vaikai laikosi taisyklių ir pagarbiau elgiasi vienas su kitu.“ – pradinės mokyklos mokinys 
2. „Aš tikrai manau, jog dabar per pertraukas yra kur kas smagiau ir geriau, nes anksčiau į mane užgauliai ir įžūliai spoksodavo kiti. Dabar jie taip nebesielgia.“ – Pradinės mokyklos mokinys 
3. „Programos galia glūdi tame, jog mokytojai ir mokiniai gali rasti bendrą kalbą ir kartu spręsti su patyčiomis susijusias problemas. Mokiniams aiškiai pateikiama tai, jog patyčios mokykloje nebus toleruojamos.“ – Pagrindinės mokyklos psichologas 

Kaip elgtis, jei jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų? 

Pateiksime jums keletą patarimų, kaip reikėtų elgtis, jei jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų: 

a) Paaiškinkite savo vaikui, jog rimtai žiūrite į patyčias ir kad toks elgesys yra netinkamas. 

b) Sukurkite aiškias elgesio taisykles, kurių laikysitės namuose. Pagirkite savo vaiką, jei jis laikosi nustatytų taisyklių ir naudokite nefizines ir pagrįstas bausmes, kai taisyklių nesilaikoma. Pagrįsta ir tinkama bausmė patyčių organizavimo atveju galėtų būti tam tikri laikini apribojimai, pavyzdžiui, draudimas naudotis telefonu arba elektroniniu paštu bendrauti su draugais ir draudimas užsiimti kita veikla, kuri jūsų vaikui patinka. 

c) Praleiskite kuo daugiau laiko su savo vaiku ir kruopščiai stebėkite ir prižiūrėkite jo veiklą. Sužinokite, su kuo bendrauja jūsų vaikas ir kaip jis leidžia laisvalaikį su draugais. 

d) Ugdykite savo vaiko gabumus ir skatinkite jį įsitraukti į teigiamą veiklą (įvairius klubus, muzikos pamokas ir nesmurtinius sporto būrelius). Pasistenkite prižiūrėti jo elgesį ir veiklą tose vietose. 

e) Pasidalinkite savo įtarimais su vaiko auklėtoju, mokyklos psichologu ir / arba mokyklos direktoriumi. Bendradarbiaukite su jais, kad kartu padėtumėte vaikui suvokti, jog užgaulus jo ar jos elgesys kitų vaikų atžvilgiu turi liautis. 

f) Jei jums ar jūsų vaikui reikia pagalbos, pasikalbėkite su mokyklos psichologu ir / arba kitu psichinės sveikatos specialistu. 

Pateiksime jums keletą patarimų, kaip pradėti pokalbį apie patyčias su savo vaiku: 

• Man įdomu, ką tu galvoji ir kaip jautiesi dėl patyčių. Ką tau reiškia sąvoka „patyčios“? 
• Ar kada nors matei, kad mokykloje vaikai tyčiotųsi iš kitų mokinių? Kaip jauteisi dėl to? 
• Kaip tu dažniausiai elgiesi, kai pamatai, jog vaikai užgaulioja kitą? 
• Ar kada nors mėginai padėti vaikui, iš kurio tyčiojosi kiti? Kas nutiko tada? Kaip manai, kaip turėtum pasielgti, jei tokia situacija pasikartotų? 
• Ar jaustumeisi skundiku, jei apie patyčias papasakotum suaugusiajam? 
• Ar kada nors pravardžiavai kitus? Ar manai, jog tai patyčios? Pasikalbėkime apie tai. 
• Ar tu ir tavo draugai atstumiate ką nors ir neleidžiate dalyvauti bendroje veikloje? (Plačiau aptarkite šio tipo patyčias). 
• Ar jūsų mokykloje imamasi kokių nors veiksmų, siekiant užkirsti kelią patyčioms? Jei taip, papasakok man apie mokyklos taisykles ir patyčių prevencijos programas. 
• Kaip manai, kokių veiksmų turėtų imtis tėvai, kad patyčios būtų sustabdytos? 

Kas, jei jūsų vaikas nedalyvauja patyčiose? 

Patyčios paveikia kiekvieną žmogų mokykloje, nes jos turi įtakos bendram mokyklos klimatui. Jūsų vaikas gali nebūti tiesiogiai susijęs su patyčių situacija, tačiau gali bijoti kai kurių mokinių ar tam tikrų vietų mokykloje, kur dažniausiai organizuojamos patyčios. Gali būti, jog jūsų vaikas žino apie patyčias ir ne kartą yra matęs patyčių situaciją. Tokiu atveju jis arba ji yra susiję su patyčiomis, palaikydami tokį elgesį arba ne imdamiesi kokių nors veiksmų, kad jas sustabdytų, arba nieko nedarydami. 

Mokiniai, kurie nėra tiesiogiai susiję su patyčiomis, atlieka svarbų vaidmenį, nes gali sustabdyti arba užkirsti kelią patyčioms. Dėl šių priežasčių Olweus patyčių prevencijos programa taikoma visoje mokykloje. Diskusijų ir bendrų aptarimų bei situacijų vaidinimo metu jūsų vaikas sužinos, kaip jis arba ji gali sustabdyti patyčias. 

Jūs taip pat galite padėti savo vaikui sužinoti, kaip kovoti su patyčiomis, kalbėdamiesi apie tai namuose. Padrąsinkite savo vaiką pasidalinti su jumis savo mintimis ir rūpesčiais, susijusiais su mokykla. 

Pateiksime keletą patarimų, kaip galite pradėti pokalbį apie patyčias su savo vaiku: 

• Man įdomu, ką tu galvoji ir kaip jautiesi dėl patyčių. Ką tau reiškia sąvoka „patyčios“? 
• Ar kada nors matei, kad mokykloje vaikai tyčiotųsi iš kitų mokinių? Kaip jauteisi dėl to? 
• Kaip tu dažniausiai elgiesi, kai pamatai, jog vaikai užgaulioja kitą? 
• Ar kada nors mėginai padėti vaikui, iš kurio tyčiojosi kiti? Kas nutiko tada? Kaip manai, kaip turėtum pasielgti, jei tokia situacija pasikartotų? Gal aš galėčiau padėti tau sugalvoti ar išmėginti daugiau pagalbos patyčių atveju būdų? 
• Ar jaustumeisi skundiku, jei apie patyčias papasakotum suaugusiajam? (Pasikalbėkite apie tai, jog pasakymas apie patyčias nėra skundimas, o teisingas žingsnis, norint padėti vaikui, kuris kenčia nuo patyčių.) 
• Ar norėtum kam nors pasipasakoti, jei iš tavęs tyčiotųsi kiti? Kodėl? Kodėl ne? Ar tu galėtum apie tai pasikalbėti su manimi? Kam mokykloje galėtum apie tai papasakoti? 
• Ar kada nors pravardžiavai kitus? Ar manai, jog tai patyčios? Pasikalbėkime apie tai. 
• Ar tu ir tavo draugai atstumiate ką nors ir neleidžiate dalyvauti bendroje veikloje? (Plačiau aptarkite šio tipo patyčias). 
• Ar jūsų mokykloje imamasi kokių nors veiksmų, siekiant užkirsti kelią patyčioms? Jei taip, papasakok man apie mokyklos taisykles ir patyčių prevencijos programas. 
• Girdėjau, jog jūsų klasėje organizuojamos klasės valandėlės, kurių metu kalbate apie tokias problemas kaip, pavyzdžiui, patyčios. Apie ką kalbėjote šios savaitės klasės valandėlėje? 
• Kaip manai, kokių veiksmų turėtų / galėtų imtis tėvai, kad patyčios būtų sustabdytos? 

Jei jums kyla kokių nors klausimų, susijusių su mūsų mokyklos patyčių prevencijos programa, prašome susisiekti su savo vaiko klasės auklėtoju, kitais mokytojais, psichologu ar socialiniu pedagogu. Siekiant užkirsti kelią patyčioms, labai svarbu bendradarbiauti ir dirbti visiems kartu. 

Ačiū, kad domitės ir palaikote mūsų programą. 

„Programa skatina jus pažvelgti į patyčias kitu kampu, įsisąmoninant tai, jog toks elgesys yra kur kas rimtesnė problema, nei kažkas, ką vaikai kartais daro. Reikia nemažai pastangų, norint pakeisti požiūrį į patyčias.“ – Prevencijos specialistas.